Spalvingo
renginio metu buvęs VDU dėstytojas, dar ir šiandien universiteto bendruomenės
labai mylimas Bronius Dovydaitis pristatė tris ispanų kultūrinius–literatūrinius
aspektus. Savo pranešimą jis pradėjo nuo pasisveikinimo ispanų kalba ir
priminimo, kad visų pirma visi susirinko pagerbti Miguelį de Cervantesą, kuris
tapo viena ryškiausių literatūrinių personų, garsinančių Ispaniją visame
pasaulyje dar ir šiandien.
B.
Dovydaitis pasakojo apie ispanų klabos ištakas ir kaip ši kalba išplito po
bemaž visą Pietų Ameriką. Susirinkusieji taip pat galėjo išgirsti ir įdomių
faktų apie Miguelio de Cervanteso, gimusio 1547 m., asmenybę. Didis ispanų
rašytojas ketino tapti kunigu, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad jis atsidūrė
tuometinėje kariuomenėje. Vienos misijos metu M. de Cervantesui buvo sužalota kairė
ranka ir jis nebegalėjo jos valdyti. Atrodo, kad tokių išgyvenimų nepakako –
garsusis ispanų rašytojas, grįžimo iš kariuomenės metu, buvo pagrobtas piratų
ir penkerius metus laikytas nelaisvėje Alžyre. Galiausiai buvo išpirktas ir
grįžęs į Tėvynę ėmėsi rašytojo plunksnos. „Tokia patirtis Cervantesui
pasitarnavo kuriant įspūdingas istorijas“,- teigė B. Dovydaitis.
Žinoma
paminėtas ir garsiausias M. de Cervanteso kūrinys „Don Kichotas“. Šiam kūriniui
jau daugiau negu 400 metų, tačiau romanas vis dar yra populiarus ir jau tapęs
pasaulinės literatūros klasika. „Visi paklausti ar yra skaitę Don Kichotą
dažniausiai atsako, kad yra skaitę, net jei ir neskaitė, nes lyg ir gėda, kad
neskaitei tokio kūrinio“, - šmaikštavo B. Dovydaitis. Don Kichotas atspindi
tuometinio riterio ir visuomenės vertybių portretą, kurį M. de Cervantesas kūrė
ironizuodamas ir pašiepdamas visuomenės tuštybę ir trūkumus.
VDU
dėstytojas Francesco Zambera pradėjęs savo darbą VDU bendruomenėje kaip italų
dėstytojas, šiandien studentus moko ir jidiš kalbos. Jis pasakojo apie jidiš,
sefardų, italų ir ispanų kalbų panašumus viduramžiais ir kai kuriuos išlikusius
savitumus ir iki šių dienų. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi skaitomų tekstų
sefardų ir ispanų kalbomis. Ta pati istorija skambėjo labai panašiai, bet kartu
ir skirtingai.
Ispaniškos literatūros ir teatro renginio kulminacija tapo nuotaikinga Miguelio de Cervanteso klubo narių ir VDU studentų staigmena. Ispaniškai ir lietuviškai buvo skaitomos ištraukos iš „Don Kichoto“, o linksmoji dalis prasidėjo tuomet, kai į sceną žengė pats tikriausias Don Kichotas su savo ginklanešiu, ištikimuoju Sanča Pansa. Įspūdingų dekoracijų apsuptyje buvo suvaidintos pačios žymiausios akimirkos iš Don Kichoto Lamančiečio nuotykių. Čia jis kovėsi su vėjo malūnais, svajojo apie gražuolę Dulsinėją, rodė savo narsą ir didvyriškumą.
No comments:
Post a Comment