Vasario mėnesio VDU SA žurnale „Studis“ buvo publikuojamas
interviu su Miguelio de Cervanteso klubo prezidente Vigilija Žiūraite.
Pokalbyje neretai minima Ispanija ir M. de Cervanteso klubas, todėl kviečiame
skaityti įdomiausias ištraukas ir klubo puslapyje.
Vigilija, sakyk, ar
visada buvai tokia energinga, užsidegusi ir besišypsanti?
Taip, paprasčiausiai negaliu nustygti vietoje. Man puikiai
sekasi, todėl nenuostabu, kad šypsena yra nuolatinė mano palydovė.
Dar vaikystėje
susižavėjai ispanų kalba, ar tada jautei, kad šią kalbą pamilsi ir ji taps tavo
gyvenimo dalis?
Nesigėdiju prisipažinti, kad ispanų kalba susižavėjau
žiūrėdama meksikietiškas telenoveles. Būtent dėl to jas ir žiūrėjau, kad
galėčiau pasiklausyti kalbos, išmokti naujų žodžių. Nuo pat mažumės mano
didžiausia svajonė buvo išmokti ispanų kalbą.
Studijuodama universitete neapleidai ispanų kalbos, kas tave skatina
mokytis, gilintis į šią kalbą?
Ispanų kalba man – pati gražiausia. Tiesiog žaviuosi šios
kalbos skambesiu, išsireiškimų ir posakių gausa. Ne paskutinėje vietoje ir
perspektyvos bei naudingumas, juk ispanų kalba yra viena iš labiausiai
pasaulyje paplitusių kalbų. Taip pat esu įsitikinusi, kad neįmanoma gerai
išmokti užsienio kalbos, jeigu nesidomi kultūra. Na, o mane žavi viso
ispanakalbio pasaulio kultūra.
Studijų metais buvai išvažiavusi mokytis į Ispaniją pagal Erasmus mainų
programą, kodėl pasirinkai šitą šalį?
Dar prieš įstodama į VDU žinojau, jog galėsiu išvykti
studijuoti į Ispaniją. Kai pirmame kurse, vos apšilusi kojas universitete,
pildžiau atrankos anketą, nesuabejojau nei sekundei, tvirtai žinojau, kad noriu
mokytis Ispanijoje. Vienintelis universitetas, kurį galėjau pasirinkti, man
atrodė kaip pati tikriausia mokslo ir pramogų oazė ir tai tik didino mano norą
ten nuvykti.
Svetima kultūra, kitokie papročiai ir tradicijos, ar tai tavęs neišgąsdino? Kas labiausiai nustebino Ispanijoje? Vienas įsimintiniausių dalykų nutikusių Ispanijoje?
Svetima kultūra, kitokie papročiai ir tradicijos, ar tai tavęs neišgąsdino? Kas labiausiai nustebino Ispanijoje? Vienas įsimintiniausių dalykų nutikusių Ispanijoje?
Apie ispaniškas tradicijas jau daug žinojau, domėjausi tuo.
Kadangi žaviuosi šia kultūra, tai ir išsigąsti nebuvo ko, labai greitai pati
perėmiau dalį ispaniškų įpročių. Džiugino ispanų draugiškumas, net nepažįstami
žmonės gatvėje sveikindavosi ir šypsodavosi, malonūs buvo ir bendramoksliai.
Žinoma nuostabą kėlė amžinas ispanų vėlavimas (net dėstytojai vėluodavo!),
nesibaigiančios fiestos ir tas faktas, kad niekas iš vietinių nemokėjo anglų
kalbos. Sunku buvo priprasti prie ispaniško grafiko: siesta nuo 13 iki 17 val.,
kuomet darbo dienomis uždaromos visos parduotuvės, ankstyvi pietūs ir labai
vėlyva vakarienė bei ėjimas pasilinksminti saulei patekant, nes geriausi klubai
atidaromi tik apie 4 val. nakties. Juokinga buvo, kai pirmą kartą išėjau
apsipirkti sekmadienį, nes visos parduotuvės buvo uždarytos, ispanai iš tikrųjų
šią dieną ilsisi. Netrūko ir kurioziškų
situacijų, ypač gerai nemokant ispanų kalbos. Todėl įsimintiniausia būtent ir
yra ta akimirka, kai pajaučiau, kad pagaliau laisvai kalbu ispaniškai. Teko
perlipti nemažą kalbos barjerą, atsikratyti baimės suklysti, o tam daug padėjo ispanų
atvirumas, paprastumas ir supratingumas. Nė karto nesulaukiau pasišaipymų dėl
savo netaisyklingos kalbos, kaip tik – padrąsinimų ir palaikymo.
Mokeisi Alikantės universitete, kuo šis universitetas skiriasi nuo VDU? Ar nebuvo sunku mokytis kartu su ispanais? Kas labiausiai nustebino?
Mokeisi Alikantės universitete, kuo šis universitetas skiriasi nuo VDU? Ar nebuvo sunku mokytis kartu su ispanais? Kas labiausiai nustebino?
Alikantės universitete mokosi trigubai daugiau studentų negu
VDU ir jis turi didžiulę teritoriją (angl. campus),
kurioje galima rasti ne tik fakultetus, bibliotekas, auditorijas, bet ir
prekybos centrą, daugybę fontanų, apelsinų medžių bei daug žalių pievelių, ant
kurių, palmių pavėsyje, studentai gali mokytis. Čia radau tai, ko labiausiai
pasigendu mūsų universitete – visą parą dirbančią biblioteką ir visišką tylą
joje. Nors VDU stropiai mokiausi ispanų
kalbą, visgi studijas Alikantės universitete, kurios vyko ispanų kalba, vadinu
vienu didžiausių iššūkių savo gyvenime. Visas paskaitas lankiau kartu su
ispanais, dėstytojai manęs niekaip neišskyrė: namų darbus, prezentacijas,
testus ir egzaminus aš rašiau tokius pat kaip ir vietiniai studentai, be jokių
nuolaidų. Skaityti mokslinį sociologijos straipsnį lietuvių kalba gali būti
nelengva, tad įsivaizduokite kaip aš juos skaičiau ispaniškai... Daug padėjo „Google“
vertėjas ir užsispyrimas. Kalbant apie studijas, labiausiai glumino vertinimo
sistema. Jeigu mes Lietuvoje po egzamino draugo klausiame apie gautą pažymį,
tai ispanai vieni kitų klausia „ar išlaikei?“. Būtent tokia aukštojo mokslo
filosofija Ispanijoje – išlaikei, vadinasi valio! 7-netas laikomas labai aukštu
pažymiu, o 10 beveik neegzistuoja.
Ne paslaptis, kad esi
Miguelio de Cervanteso klubo prezidentė, kaip suderini studijas ir vadovavimą
šiam klubui?
Mėgstu sakyti, kad klubo prezidente esu 24 valandas per parą,
tiesiog mintyse visada sukasi klubo veiklos, būsimi renginiai, projektai,
komandos nariai. Šiai veiklai iš tiesų skiriu ne tik labai daug laiko, bet ir
dalį širdies. Maksimalizmas, užsispyrimas ir noras nuveikti kuo daugiau verčia
būti reiklia klubo nariams ir mūsų vykdomoms veikloms, viskas turi būti perfecto! Nenorėčiau vien tik
studijuoti, todėl džiaugiuosi, kad turiu tiek daug papildomos veiklos, kuri
praturtina mano kasdienybę. Žinoma turiu padėkoti ir supratingiems VDU
dėstytojams, nes dažniausiai deadline‘ai
yra geriausi mano draugai, pasidaryti užduotis iš anksto pritrūksta laiko.
Kuo Miguelio de
Cervanteso klubas yra išskirtinis?
M. de Cervanteso klubas yra pirmoji Lietuvoje studentiška organizacija,
skirianti savo veiklą ispanų kalbos ir kultūros populiarinimui. Šiuo metu mūsų
komandą sudaro beveik 100 ispaniškos kultūros gerbėjų. Tai neįtikėtinai
energingi, pašėlę ir labai kūrybingi žmonės. Taip pat kiekvienais metais M. de
Cervanteso klubui tenka garbė organizuoti ispaniškos kultūros festivalį
„Primavera en español“, kuris yra kelias savaites trunkanti, spalvinga, daug
žinių apie ispanakalbes šalis suteikianti, pavasario šventė. Džiaugiamės, kad
klubas yra mylimas VDU bendruomenės ir turi daug draugų bei gerbėjų, kurių
stengiamės neapvilti.
Pernai laimėjai prof. Birutės Ciplijauskaitės vardinę
stipendiją ir vėl išvykai į Ispaniją, kas šįkart paskatino Tave keliauti į
pamiltą šalį?
Yra sakoma, kad kartą paragavęs negali sustoti... Taip ir su
apsilankymais Ispanijoje. Po studijų Alikantės universitete gyvenau laukimu
kada galėsiu vėl sugrįžti į Ispaniją, aplankyti draugus ir vietas, kurios man
tapo antraisiais namais. Šį kartą į saulėtąjį kraštą vykau su aiškiu tikslu –
įgyti ispanų kalbos C1 lygio kompetenciją, ko negalėjau padaryti Lietuvoje. Prof.
Birutės Ciplijauskaitės vardinė stipendija man suteikė galimybę kelis mėnesius
praleisti Ispanijos šiaurėje, Saragosos universiteto vasaros kursuose. Mokytis
buvo lengva ir su kiekviena diena vis labiau pasitikėjau savo jėgomis kalbant
ispaniškai.
Ko palinkėtum VDU
studentui?
Svajokite, nes svajonės pildosi! Būkite žingeidūs ir
darbštūs, taip pasieksite viską, ko trokštate.
Gabrielė Stasiūnaitė
No comments:
Post a Comment