Antrajame
festivalio „Primavera en español“ renginyje, kuris vyko balandžio 21-ąją,
Lietuvoje gyvenantys ispanai dalijosi savo istorijomis apie prisitaikymą,
iššūkius, lietuvių kalbos mokymąsi ir netgi meilę krepšinio ir lietaus šalyje.
Salėje susirinkusiems lietuviams ne kartą teko išsižioti iš nuostabos išgirdus
ispanus šnekantis lietuviškai ar kvatotis klausant pasakojimų apie baimę
valgyti šaltibarščius ir Ispanijoje likusius giminaičius, maniusius, kad
Lietuvoje nėra nei televizorių.
Lietuvos sveikatos
mokslų universitete studijuojantis Pau Mateo Kaune gyvena jau penkerius metus
ir kiekvienus iš jų dabar prisimena kaip vis kitokius – keitėsi ne tik jis
pats, bet ir santykis su svetima šalimi. Ketvirtųjų Pau metų pristatymas
privertė susirinkusiuosius plačiai nusišypsoti ir atsidusti, nes studentas
prisipažino, kad įsimylėjo... Lietuvą! Iš tiesų, šis ispanas, kaip ir kiti
renginio svečiai, labai šiltai atsiliepė apie Lietuvą, vardijo mėgstamiausius
patiekalus ir gražiausias aplankytas vietas, taip pat teigė, kad lietuviai yra
labai malonūs ir draugiški, bet tik tuomet, kai jau gerai pažįstą kitą žmogų.
Kauno technologijos
universiteto dėstytoja Maria de Potestad savo gyvenimo istoriją pasakojo
lietuviškai, aiškiai ir sklandžiai. Lietuvoje ji jau 14 metų, 4 iš jų – Kaune. Kadaise pirmoji čia atkeliavo jos draugė, o Maria atsekė iš paskos ir nei karto nepasigailėjo. Dabar ji jaučiasi daugiau lietuve nei ispane ir paklausus ar norėtų grįžti gyventi į gimtąją šalį atsakė: „Jaučiu, kad ne“. Dėstytoja taip pat džiaugėsi, kad studentai Lietuvoje yra itin malonūs ir ramūs, priešingai negu Ispanijoje, jie moka įsigilinti ir susikaupti. Kadangi publikos klausimai vis nesibaigė, linksmoji Maria pakvietė puodeliui kavos po renginio.
lietuviškai, aiškiai ir sklandžiai. Lietuvoje ji jau 14 metų, 4 iš jų – Kaune. Kadaise pirmoji čia atkeliavo jos draugė, o Maria atsekė iš paskos ir nei karto nepasigailėjo. Dabar ji jaučiasi daugiau lietuve nei ispane ir paklausus ar norėtų grįžti gyventi į gimtąją šalį atsakė: „Jaučiu, kad ne“. Dėstytoja taip pat džiaugėsi, kad studentai Lietuvoje yra itin malonūs ir ramūs, priešingai negu Ispanijoje, jie moka įsigilinti ir susikaupti. Kadangi publikos klausimai vis nesibaigė, linksmoji Maria pakvietė puodeliui kavos po renginio.
Žodį „meilė“
susirinkusieji išgirdo dar kartą, kai papasakoti apie savo gyvenimą Lietuvoje
buvo pakviesta Rocio, kuri šiuo metu yra aktyvi Miguelio de Cervanteso klubo
narė, svajojanti vieną dieną mokyti lietuvius ispanų kalbos. Pirmiausia ji
studijavo tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete pagal „Erasmus“
studentų mainų programą, o vėliau į Kauną sugrįžo dėl čia palikto mylimojo,
kuris tą vakarą taip pat buvo tarp renginio svečių. Iš Sevilijos kilusi mergina
Lietuvoje pirmą kartą pamatė sniegą, susižavėjo daržininkyste ir vis dar
džiaugiasi gaiviais orais, nes Ispanijoje jai yra per karšta.
Renginį užbaigė
LSMU studentas Kevinas Maldonado, jau ne pirmus metus dalyvaujantis „Primavera
en español“ festivalyje. Būtent čia jis rado ir puikių draugų, ir savo antrąją
pusę. Studentui itin įsiminė dalyvavimas organizacijos „AIESEC“ projekte, kuris
leido bendrauti su vaikais, kartu organizuoti žygius ir kitus užsiėmimus.
Publika pasiūlė Kevinui surengti žygį visiems kartu, tad tikriausiai tai ir
aptarinėjo po renginio ilgai nesiskirstę ispanai bei lietuviai.
Vigilija Žiūraitė
Eglės
Janušauskaitės ir Jono Petronio nuotr.
No comments:
Post a Comment