Vasario 25 dieną portale euroblogas.lt publikuotas straipsnis apie kalbų ir kultūrų organizacijas, kuriame yra minimas ir Miguelio de Cervanteso klubas. Kviečiame skaityti Daivos Repečkaitės straipsnį.
Domėjimasis užsienio kalbomis ir kultūromis – puiki pradžia
įdomiam pokalbiui. Eroje prieš socialinių tinklų įsigalėjimą užsienio
kalbos klubai buvo vieni iš nedaugelio vartų į mėgstamą šalį: per juos
buvo galima dalytis knygomis ir kalbos mokymosi medžiaga, sekti tos
šalies kultūrinius renginius, praktikuotis kalbą, galų gale – jaustis ne
vieniems, turintiems neįprastų pomėgių.
Šiandien įvairios socialinių tinklų grupės, mokymosi priemonės,
galimybė internetu bendrauti su bet kurios šalies gyventojais, galų gale
– išsiplėtusios studentų mainų programos ir atpigusios kelionės leidžia
su mėgstama šalimi bendrauti betarpiškiau. Tačiau užsienio kalbos klubų
anaiptol nemažėja, o naujos galimybės jų veiklą tik papildo. Kuo jie
patraukia šiandien – galbūt bendruomeniškumo jausmu?
Vytauto Didžiojo universitete studentų klubai, besiburiantys pagal
mėgstamą kalbą ir kultūrą, laikomi puikia neformalaus ugdymo priemone,
todėl fakultetai palaiko ir reklamuoja šių klubų veiklą. Kai kada
aktyvūs studentai organizuoja mėgstamos kalbos populiarinimo renginius
visuomenei, kurie reikšmingai papildo Kauno kultūrinį gyvenimą.
Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo
prezidentė Gintarė Labotakytė pasakoja, kad organizacija jau penktus
metus telkia ispanų kultūros gerbėjų bendruomenę ne tik universitete,
bet ir už jo ribų. Dalyvaujant klubo veiklose, dėstytojų, studentų ir
moksleivių skirtumai nublanksta.
„Organizuojamiems renginiams renkamės pramogines, politines,
ekonomines, socialines temas, kurios padeda atskleisti ispanakalbių
šalių kontrastus“, – pasakoja ji. Tačiau su metais klubo veikla vis
labiau linksta prie akademinės: „Organizacija tampa vis brandesnė ir
nesinori vien fiestų.“
Šiek tiek kitokią reikšmę „fiestos“ įgyja, kai šalis tolima ir ne
taip paprasta į ją nukeliauti ar nusipirkti produktų ar knygų gilintis į
jos kultūrą. Tačiau, nepaisant atstumo ir brangių skrydžių,
bendruomeniškumo stoka nesiskundžia ir VDU korėjiečių kalbos bei kultūros klubas „Hallyu“.
Jo vadovė Kristina Gedminaitė pripažįsta, kad korėjiečių kultūros
gerbėjų sambūris neoficialus, nariai daugiausiai buriasi per socialinius
tinklus.
Penkerius metus skaičiuojantis klubas stengiasi aprėpti daug
skirtingų temų: „Dažniausiai veidai susitikimuose keičiasi, nes
kiekvienas atsirenka juos dominančias temas: vieni aktyviai lankosi
populiariosios kultūros renginiuose, kiti – istorijos paskaitose, maisto
gaminimo pamokėlėse ir t.t.“
Korėjiečių kultūros gerbėjų klubas stengiasi sutelkti kuo daugiau
šios šalies kultūros entuziastų, tarp kurių ir daug moksleivių, ir,
nepaisant dažnos dalyvių kaitos, senbuvių ratas – artimi draugai.
Kristinai „Hallyu“ klubas yra tapęs ir hobiu, ir rūpesčiu: „Čia išmokau
organizuoti bei vesti renginius, susipažinau su gausybe nuostabių
žmonių, kurie daug išmoko, pastūmėjo reikiama kryptimi.“
O kokią funkciją atlieka bendraminčių klubas tada, kai pasirinkta
šalis – ranka pasiekiama, o gimtakalbių pakankamai daug ir Lietuvoje?
VDU Adomo Mickevičiaus klubo
vadovas Mindaugas Norkevičius vardija daugybę veiklų, kuriose
entuziastai gilinasi į kaimyninės valstybės kultūrą ir aktualijas:
„Klubas orientuojasi ne tik į kultūros pažinimą, edukacinių išvykų į
Lenkiją organizavimą, bet aktyviai vykdo ir mokslinę veiklą.“
Tarpdisciplininės konferencijos padeda Lietuvos ir Lenkijos
mokslininkams iš įvairių universitetų pristatyti savo tyrimus ir kartu
gilintis į Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką.
Ispanų kalbos ir kultūros klubui vadovaujanti Gintarė džiaugiasi, kad
bendruomenės nariai mėgsta save vadinti „familia loca“ (pašėlusia
šeima): „Veikdami klube, bendraminčiai tampa draugais, dažnai susitinka
ir ne susirinkimų metu, kartu leidžia savo laisvalaikį. Kiekvienas narys
klube, tarp jų ir aš, įsimyli ko gero gražiausią pasaulyje kalbą, taip
pat – neįtikėtinai spalvingą ispanakalbių šalių kultūrą.“
Dažniausiai tokiai meilei įkvepia „Erasmus“
mainų patirtis arba atostogos Ispanijoje, bet kai kuriems klubas padeda
ir pasiruošti pirmam apsilankymui ten: „Studentai sužino daug vertingos
informacijos apie Ispanijos kultūrą, pramoksta ispanų kalbos ir nuvykę
mokytis nepatiria kultūrinio šoko ar problemų dėl kalbos barjero.“
Kad ir kiek informacijos būtų galima aptikti individualiai, kai
rengiasi vykti į šalį, kuria domisi, jaunimas vis dėlto dažnai tiekia
pirmenybę tiesiogiai perduodamai patirčiai, kaip rodo klubų patirtis.
Lenkų kalbos ir kultūros klubas daugiausia telkia akademinę
bendruomenę, o studentams, besidomintiems studijų ir stažuočių Lenkijoje
galimybėmis, iškyla įvairiausių klausimų. Bendruomenei susidraugauti
padeda ir filmų peržiūros bei protmūšiai.
Įvairius barjerus M.de Cervanteso klubas padeda peržengti ir į
Lietuvą atvykusiems ispanakalbiams. Pasak Gintarės, čia jie gali
„išreikšti savo patriotiškumą, puoselėti savo kultūrą svečioje šalyje“,
kartu – adaptuotis naujuose namuose ir universiteto bendruomenėje.
Klube „Hallyu“ gimtakalbiai taip pat laukiami: „Dauguma korėjiečių
studentų nustemba, kad Lietuvoje yra įsikūręs toks Korėjos mylėtojų
klubas, ir džiaugiasi, atradę savo gimtosios šalies dalelę tokioje
tolimoje ir iš pirmo žvilgsnio niekuo su Korėja nesusijusioje šalyje.
Dažnai girdime, jog klubo nariai, nuvykę į Pietų Korėją, susitinka su
buvusiais mainų studentais, kurie lankėsi Lietuvoje, ir toliau tęsia
draugystę, nepaisant atstumo,“ – pasakoja Kristina.
Prisiminimai, kaip prieš daugiau nei dešimtmetį Vilniuje per mIRC
pokalbių kanalus būrėme nedidelį japonistų būrelį ir karštligiškai
medžiojome parodas ar kitokius renginius šiandien skamba egzotiškai.
Tačiau kaip ir tada, taip ir socialinių tinklų bei ranka pasiekiamų
studentų mainų eroje užsienio kalbų klubai traukia bendruomeniškumo
jausmu. Juose išsiplėtoja atskiras, tik tos užsienio kalbos
besimokančiųjų suprantamas žargonas, per bendrus iššūkius patikrinami
kolektyvo santykiai. Nors trijų čia pakalbintų klubų narių mėgstamos
šalys labai skirtingos (populiari „Erasmus“ vieta, tolima Azijos šalis
ir Lietuvos kaimynė), pasirodo, nė viena nėra nei per toli, nei per arti
entuziastų bendruomenei sutelkti.
No comments:
Post a Comment