Užsienio kalbų institutas skelbia prof. B. Ciplijauskaitės vardinės
stipendijos konkursą. Ši stipendija kasmet skiriama vienam VDU studentui,
baigusiam arba šiuo metu besimokančiam ispanų kalbos VDU ne žemesniu kaip B1 lygiu. Taip pat kandidatas turi mokytis
ne paskutiniame kurse, būti pasiekęs aukštų akademinių rezultatų, aktyviai
dalyvauti studentų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje, ypač plėtojant M. de
Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo veiklas.
Stipendija
skirta:
- mokesčiui už vieno mėnesio trukmės ispanų kalbos kursus,
- bendrabučio ir maitinimo išlaidoms,
- kelionei.
Kandidatai,
norintys dalyvauti konkurse turi užsiregistruoti el. paštu z.tamasauskaite@uki.vdu.lt (dėst. Žieda Tamašauskaitė) iki kovo 21 d.
Ispanų kalbos
kompetencijos nustatymo testo laikymas vyks kovo 24 d. 16 val. K. Donelaičio 52-622. Kandidatai taip pat bus
kviečiami į motyvacinį pokalbį kovo 25 d. 16 val. K. Donelaičio 52-603.
Stipendijos
konkurso laimėtojas bus paskelbtas ispaniškos kultūros festivalio „Primavera en
español“ atidarymo šventės metu (balandžio 7 d., 16 val., VDU Didžioji aula).
Pernai prof. B.
Ciplijauskaitės vardinę stipendiją laimėjusi M. de Cervanteso klubo prezidentė,
VDU sociologijos studentė Vigilija Žiūraitė dalinasi savo įspūdžiais apie šiuos
kursus:
Ispanų
kalbos kursai Pirėnų kalnų apsuptyje
Iš vieno didžiausių
Ispanijos miestų – Saragosos – į mažutę Chaką keliavau tris valandas autobusu
nuostabiais kalnų keliais. Šis miestas yra įsikūręs Aragono slėnyje, neretai
vadinamas Pirėnų perlu. Atvykus siestos metu, gatvės buvo apytuštės.
Lagamino rateliai, dardėdami grindiniu, ardė tylą ir atkreipė Chakos gyventojų
dėmesį į mane, tuomet išgirdau juos šnabždantis: „pagaliau atvyksta
studentai!“. Iš tikrųjų miestelėnai studentus priima itin šiltai, juk jie čia
atvyksta kasmet, nuo 1927-ųjų. Ispanų kalbos kursai Chakos mieste – seniausi
Ispanijoje, būtent čia pirmą kartą užsieniečiai pradėjo mokytis ispanų kaip
užsienio kalbos. Dar daugiau dėmesio sulaukėme per pirmąją pamoką, kuomet mano
grupę aplankė žurnalistai. Jau kitą dieną mūsų nuotrauka bei straipsnis apie
kursus atsidūrė svarbiausiame regiono laikraštyje.
Visos ispanų kalbos
grupės, suskirstytos pagal lygius, atrodė labai tarptautiškos. Sutikau žmonių
iš visų pasaulio žemynų, skirtingo amžiaus ir pažiūrų, tačiau mus vienijo
vienas tikslas – mokytis ispanų kalbos. Dėstytojos – tikros profesionalės, kaip
ir įprasta Ispanijoje, bendraujančios neformaliai, skiriančios dėmesio
kiekvienam studentui. Kadangi mokiausi C1 lygio grupėje, daugiausiai dėmesio
skirdavome kalbos praturtinimui. Kasdien pamokose praleisdavome po 5 valandas,
o vakare dar laukdavo kultūros pažinimo užsiėmimai. Ypatingai įsiminė
atsisveikinimo fiesta, kurią
organizavome su dėstytojomis. Sunku patikėti, kad per vieną mėnesį galima taip
susidraugauti – tą vakarą išsiskirti nenorėjome nei vienas.
Nepaisant ilgų
valandų, praleistų studijuojant ispanų kalbą, turėdavome laisvus savaitgalius
ir kartu su naujais draugais skubėdavome keliauti. Chaka – svarbus miestas
keliautojams, nes čia driekiasi piligriminis šv. Jokūbo kelias, vedantis iki
pat Santjago de Kompostela. Ištyrinėję šį mitais ir legendomis apipintą kelią,
leidomės į Baskų kraštą. Šiaurės Ispanija man pasirodė visiškai kitokia negu
pietų, čia mažiau saulės spindulių, žmonės šiek tiek rimtesni, kalnų aukštumas
užima kvapą, o San Sebastiane dar nustebino ir visiškai nepažįstama baskų
kalba. Tai tik dar kartą patvirtino, kad Ispanija – kontrastų ir netikėtumų
šalis, kurią kiekvieną kartą apsilankius pamilstu iš naujo.
No comments:
Post a Comment